Kineziterapija

Kineziterapija - tai gydymas judesiu ir fiziniais veiksniais. Pagrindinis gydomasis veiksnys yra natūrali organizmo judėjimo funkcija.

Judesys yra fizinių veiksnių visumos dalis, svarbus kompleksinės fizinės medicinos ir reabilitacijos elementas.

Fiziniai pratimai - tai organizuota ir specialiai taikoma natūralaus judesio išraiška, kompleksiškai veikianti biologinius, biocheminius, energetinius organizmo procesus, kurie sukuria teigiamus funkcinius, struktūrinius organizmo pokyčius: normalizuojasi, aktyvėja anergetiniai medžiagų apykaitos procesai, didėja organizmo sistemų funkcinės galimybės, tobulėja adaptaciniai mechanizmai, gerėja imunobiologiniai ypatumai. Judėjimo funkcija yra fiziologinis organizmo augimo, vystymosi ir formavimosi stimuliatorius. Sistemingai atliekant fizinius pratimus, galima paveikti ir sunormalizuoti organizmo reaktyvumą, tam tikras funkcines sistemas ir organus. Reguliari, dozuota fizinė veikla vysto visų organų ir sistemų funkciją, padeda organizmui adaptuotis prie didesnių fizinių krūvių. Fiziniai pratimai tiesiogiai veikia raumenyną, raiščius, sąnarius, organus ir jų sistemas, centrinę, periferinę ir vegetacinę nervų sistemas.

Kineziterapeutas yra reabilitacijos komandos narys, atlieka kineziterapinį paciento ištyrimą ir nustato artimuosius bei tolimuosius gydymo tikslus, sudaro ir taiko treniravimo programą, reabilitacijos eigoje koreguoja taikomų procedūrų eigą, metodikas.

Kineziterapija skiriama:
1) kūdikiams;
2) vaikams;
3) suaugusiems;
4) pagyvenusiems žmonėms;
5) visų ligų atvejais, kai ligonio būklė stabilizuojasi ir stengiamasi sugrąžinti ar kompensuoti judėjimo funkciją;
6) siekiant sumažinti komplikacijų galimybę;
7) ligų bei funkcinių pakitimų profilaktikai.

Kontraindikacijos:
1) sunki būklė;
2) ūminis ligos laikotarpis;
3) kai dėl ligonio bendros būklės ar psihikos sutrikimo sunku su juo bendrauti;
4) esant kraujavimo ae trombembolijų pavojui;
5) esant sinusinei tachikardijai ar bradikardijai;
6) esant arterinei hipertenzijai ar hipotenzijai;
7) dažni tachikardijos ar virpamosios aritmijos priepuoliai;
8) daugiau kaip 10 proc. Skilvelinių ekstrasistolių;
9) II, III laipsnio atrioventrikulinė blokada.

Kineziterapijos procedūros:
1) bazinė (raumenų stiprinimas);
2) funkcinė (savarankiškumo lavinimas).

Fiziniai pratimai:
I. Aktyvi kineziterapija:
   1) kvėpavimo pratimai;
   2) aktyvūs judesiai;
   3) koordinacianiai pratimai;
   4) pusiausvyros pratimai;
   5) refleksiniai pratimai;
   6) tempimo pratimai;
   7) atsipalaidavimo pratimai;
   8) pratimai su įrankiais ir prietaisais;
   9) pratimai vandenyje.

II. Pasyvi kineziterapija:
   1) gydymas padėtimi;
   2) pasyvūs pratimai;
   3) masažas.

Kineziterapijos uždaviniai:
1) palaikyti normalias fiziologines funkcijas;
2) normalizuoti pakenktas funkcijas;
3) įvairių komplikacijų profilaktika;
4) skatinti regeneracinius procesus organizme;
5) kompensuoti prarastas ir nepataisomas pakitusias funkcijas.

Kineziterapijos tikslas:Panaudojus kineziterapinius gydymo metodus ir priemones, sustabdyti patologinio proceso vystymąsi bei siekti greitesnio ligonio sveikatos ir darbingumo atstatymo.

Pratimų poveikis organizmui:
1) stimuliuoja organizmo fiziologinius procesus;
2) derina judamojo aparato ir vidaus organų veiklą;
3) gerina nuotaiką, atitraukia nuo minčių apie ligą, padeda įveikti nerimą.

Efektyvumas priklauso nuo:
1) fizinių pratimų kartojimo skaičiaus;
2) reguliarumo;
3) laipsniško fizinio krūvio didinimo;
4) ilgalaikio poveikio;
5) pratimų individualizavimo.